lėkštus

lėkštùs, -ì adj. (4); Sut 1. žr. lėkštas 2: Čia upė kai patvinsta, labai plačiai išsilieja: krantai labai lėkštūs Ps. Jo namas būtų nieko sau, tik stogas per lėkštus Ob. 2. žr. lėkštas 3: Iš tokios lėkščios lėkštės negalima daug pasemti Lnkv. Jis nupirko kiekvienai po lėkštų dubenėlį rš.